Baimė – viena iš žmogui būdingų emocijų. Kai ji nestipri, ji galbūt, kaip ir pyktis, tampa net tam tikru veiklos varikliuku. Tačiau neretai žmogus išgyvena stiprią baimę, kuri trukdo būti jam savo gyvenimo šeimininku: siekti, veikti, kurti. Tą baimę galim pavadinti nerimu ir jis yra dažna pas psichologą apsilankiusio žmogaus problema. Iš tiesų yra apmaudu, kai žinai, jauti, kad tavyje slypi daug didesnės galimybės, nei jas gali atskleisti ir panaudoti. Toks nerimas surakina, sukausto, uždaro, apvagia, atskiria, izoliuoja, nuskurdina, nužmogina. Kartais iš jo gimsta dirbtinis nuolankumas ar perdėta agresija. Nuolat jaučiamas nenusakomas, nepaaiškinamas pavojus ir ši pavojaus nuojauta trukdo savirealizacijai. Kada galima įtarti, kad man būdingas tokio pobūdžio nerimas? Patologinį nerimą galima įtarti:
- Kai jauti, kad tavo pasiekimai yra riboti, palyginus su tavo galimybėmis. Kai žinai, kad tavęs tai netenkina, pyksti ir net siunti ant savęs dėl to, bet kitaip negali.
- Kai tarpusavyje konfliktuoja dvi nesuderinamos jėgos: kurti ir priešintis kūrybai.
- Kai klaikiai norisi žengti iš komforto zonos ir lygiai taip pat stipriai norisi apsiriboti tik ja.
- Kai sakai, kad atleidai, o visas virpi išvydęs tave skaudinusius žmones.
- Kai sakai, kad nejauti, nors reakcijos išduoda, kad jausmai labai stiprūs.
- Kai esi perdėtai geras, nors viduje neapsikenti.
- Kai sakai viena, o darai kita ir nepastebi tokio savo elgesio prieštaringumo.
- Kai niekaip negali suvokti kodėl taip pasielgei, nors žinai, kad to nenorėjai.
- Kai vieną dieną sakai, kad myli, o kitą – atstumi.
- Kai labai gerai matai kitame, bet nepastebi savyje.
- Kai nori mylėti ir vengi artumo.
- Kai nori išrėkti, bet laikai užspaudęs savyje.
- Kai demonstruoji jėgą, bet ilgiesi savo silpnumo.
- Kai atsiriboji, nors širdis plyšta nuo vienatvės.
- Kai skaudini kitą, nors pats įsiskaudini labai greitai.
- Kai su kitu elgiesi taip, kaip nenorėtum, kad su tavimi elgtųsi.
- Kai bandai įtikti, nors trokšti keršyti ir triumfuoti.
- Kai negali nė minutės išbūti vienas, nors jauti, kad tik tada pavyktų atrasti ryšį su savimi.
- Kai esi perdėtai nerimastingas, nors vidus taip išsiilgęs ramybės.
- Kai jautiesi paralyžiuotas, nors esi sveikas.
- Kai jautiesi miręs, nors vis dar gyvas.
- Kai prievartauji save būti kitokiu, o vidus beprotiškai ilgisi savasties.
- Kai žaloji save, o nori būti priimtas ir mylimas.
- Kai demonstruoji stiprybę, kad paslėptum perdėtą pažeidžiamumą.
- Kai užleidi pirmumą kitam, nors reikalauji iš savęs pergalės.
- Kai esi visas išsiderinęs, o pateiki save kaip vientisą ir harmoningą.
- Kai pats netiki savo melu, bet sieki kitų patvirtinimo, jog tai tiesa.
- Kai jauti, kad nebėra vilties tapti tokiu, koks privalėtum būti, nors iš tiesų esi praradęs viltį būti savimi.
- Kai beprotiškai bijai, kad kažkas pamatys kaip bijai, nes demaskavimas to tolygus mirčiai.
Šitą sąrašą galima būtų tęsti be galo. O išvada visada būtų viena: mano elgesys veda mane į kančią. Pavargau nuo nuolat manyje tarpusavyje kovojančių jėgų: nesaugumas ir polėkis, atsitraukimas ir veržimasis, stovėjimas ir skrydis, sąstingis ir šuolis, užsidarymas ir atsivėrimas, vengimas ir rizika, skausmas ir malonumas, juoda ir balta, mirtis ir gyvenimas. Ką daryti su tuo į gabalus plėšančiu dualizmu? Kas padės man įveikti tą vidinę sumaištį? Juk rodos tik tereikia, kad kažkas pasakytų, kad aš galiu, kad padrąsintų ir paaiškintų, kad padovanotų man mano paties meilę sau: „Žinai, nesi tu jau toks blogas. Tereikia būti akimirkoje, atidžiai stebėti save ir suvoksi, kad realybė truputėlį kitokia, nei tu manei. Tu esi gyvybės dalis, tu vienas iš daugelio, galbūt ne tiek pasiekęs ar atradęs, bet vis tiek žmogus. Žmogus, kuris nuo kito skiriasi tik savo istorija. Bet juk taip ir turi būti. Mes nesutverti pakartoti kažkieno patirtį, mes sutverti puoselėti savo individualumą. Ir net jei tavo biografijoje šiandien daug juodų dėmių, visada išlieka galimybė pabandyti kitaip. Tu gali rinktis: smerkti save dėl praeities arba kurti save kitokį dėl ateities. Tik nuo to priklausys tavo savijauta. Surizikuok pasirinkti gyvenimą, nes niekas kitas už tave nepasirinks.“