Porai

Kaina €50

Poros vienos konsultacijos trukmė – 90 min. Atsiskaitoma po kiekvienos konsultacijos.

Partnerystė – santykis, kuriame du žmonės nusprendžia, kad toliau gyvenimo keliu eis kartu. Kodėl kartu? Nes abu jaučia, kad atėjo metas augti ir kurti poroje, kur jie toliau tobulės ir padės kitam tą daryti. Metas pereiti nuo susitelkimo ties savimi į davimą ir prasmingą gavimą, gilesnės patirties įgijimą. Yra užgimęs poreikis ieškoti papildomos prasmės dalijantis. Partneriai abu yra užaugę kaip asmenybės, t.y. turi išsiugdę gebėjimus, reikalingus santykiui. Jie supranta savo jausmus ir moka juos atskleisti, nebijo susižeisti ir sveikai sužeisti kitą, pirmiausiai mato savo problemas, o paskui ir santykių bei partnerio ir yra linkę jas spręsti. Geba būti sveikai nuolankiu ir sveikai galingu. Suvokia savo ir partnerio trūkumus ir nereikalauja tobulumo. Leidžia atsiskleisti partnerio individualumui ir padeda jam augti kaip asmenybei. Suvokia pusiausvyros tarp buvimo kartu ir buvimo atskiru asmeniu naudingumą. Geba kurti nuoširdų artumą, pirmiausiai duodami, paskui imdami. Skatina partnerio savarankiškumą. Prisiima atsakomybę už santykį, kurį patys pasirinko. Kuria lygiaverčius santykius, laikydamiesi santykį auginančių vertybių, tokių kaip sąžiningumas, ištikimybė, empatija, atsakomybė, meilė, laisvė.

Kada iškyla grėsmė partnerystei? Kai partneriai, sąmoningai ar ne, partnerystę supranta kaip vietą, kurioje galima išsigydyti vidines žaizdas. Pavyzdžiui, vienas iš partnerių ar abu jaučiasi nesaugūs savyje, todėl ieško saugumo, kuris būtinas tik mažam, bejėgiam vaikui. Toks partneris nori daug gauti, jo lūkesčiai kito atžvilgiu yra perdėtai dideli. Iš partnerio jis tikisi gauti tai, ko jam nedavė tėvai: įvertinimo, meilės, savigarbos. Atsiranda reikalavimai, kontrolė, priekaištai, manipuliacijos ir kitoks santykį griaunantis elgesys. Tai sukelia įtampą. Formuojasi priklausomas santykis, kuris veda į vaikystėje patirtų skausmingų santykių atsikartojimą. Partneris negali suteikti reikalingos emocinės pagalbos, nes partnerystė nėra emocinių žaizdų gydymosi vieta.

Juk iš tiesų daugelis net nesusimąsto, kad pats svarbiausias klausimas einant į partnerystę turėtų būti ne „Ką aš joje gausiu?“, o „Ar esu pasiruošęs mylėti, duoti, dalintis?“Geriau klausti partnerio ne „Ar mylėsi mane?“, o „Noriu mylėti tave, ar priimsi mano meilę?“

Dažnai pora patenka į konfliktinę situaciją, kurios sprendimas stringa be žvilgsnio iš šalies. Jei tai situacinis gyvenimo konfliktas, jis sprendžiamas gana greitai. Jei konfliktas įsisenėjęs, dažnai rekomenduojama dirbti atskirai, po vieną. Tada laikomasi taisyklės: pirmiausiai reikia pasikeisti kiekvienam iš vidaus, kad pasikeistų santykis. Pradėjus vidinę savęs atradimo kelionę, tai neišvengiamai vyksta.